tamsokus

tamsókus, -a adj. (1); SD303 žr. tamsokas 1. tamsóku n. Jn(Pnm), LKKXV287(Zt), tamsokù: Jau kiek tamsóku OG169. Tamsóku buvo – ištrypė daržus karvės Drsk. Jau tamsokù bit LKKXV278(Zt).